- terionė
- ×teriõnė sf. (2) J, NdŽ 1. niokojimas, siaubimas: Tankiai susirinko didė gauja dėl pačios grobio griesenos arba dėl terionės neprietelių krašto S.Dauk. Tuo tarpu kryžokai, norėdamys atmonyti Žemaičiams už teriojimą Padaugavio, ketėjo su jais grumties MitIII293(S.Dauk). 2. pakenkimas: Bet šaltis tuo kartu tiktai tokią terionę tedaro, kad jis anteis didžiai veikiai po praejusios šilimos S.Dauk. Ir difterija dažnai nuo kaklo pereina per ausies trūbą ausin ir tę padaro baisias teriones TS1900,11. Juo daugiau jį (alkoholį) gersi, juo baisesnę blėdį ir terionę padarys tavo kūne TS1902,1.
Dictionary of the Lithuanian Language.